Braukiu pirštu per lapą popieriaus.
Rašau nematomom raidėm.
O mintyse - padriki žodžiai, kuriuos garsais sunku išreikšt.
Be pabaigos mano kūryba, lyg Jūra be krantų, tokia plati.
Šiandien pabaigsiu vieną mintį, o ryt rašysiu viską nuo pradžių...
Aš nepaliausiu piešti, kaip bangomis keliauja laivas, nes tuo kuo aš tapau yra Viltis.
O visa kita mano blaivios mintys, kurių nuo šiol aš nežadu slapstyt...
2011 - 02 - 16
Galvoju, kad man kartais reiktų pailsėt nuo savęs...Kodėl privalau būti tokia, kaip visi, man patinka elgtis taip kaip noriu. Kai noriu bėgu basa, kai noriu būnu rimta. Aš ir taip per ilgai buvau įsprausta į rėmus, dabar leidžiu sau gyvent...Kartais galiu būt kvaila, kartais maža, bet man tai patinka, o kam netinka tai jau ne mano problema. Noriu mėgautis ryto gaiva, tai ir darau, noriu dainuoti - dainuoju. Man viskas įdomu, kaip skleidžiasi žiedai, kodėl leidžiasi saulė, ką galvoja žvėrys, kur baigiasi upė... Pagalvosit kvaila, nes jau suaugusi ir vis dar domiuosi viskuo, kaip vaikas, na ir kas jei man įdomu, aš juk neteisiu žmonių už jų pasirinkimus, kiekvienas renkasi savo laisvę, savo likimą, savo gyvenimo kelią ir kiekviena gyvenimo pamoka, tai tik dar vienas įrašas į mūsų "knygelę", tą kurią skaitys mūsų ateitis...
2011 - 02 - 17
Kaip gūdžiame miške pasiklydus, mintis palikus mirčiai,
Aš supratau kokia vieniša esu,
Kaip sunku pritapti pasaulyje, kuriame esi svetima siela.
Man sunku daryti laimingus žmones, kai jie savanaudiškais tikslais siekia tik vieno - pasitenkinti, net nesiruošdami duoti kažko gero atgal.
Aš pavargau būti niekas, nes aš esu aš, kad ir keista bet verta būti laiminga...