Kai užmerksiu akis amžiams,
Tu tikėk, aš niekad nedingsiu,
Aš gyvensiu visat su tavim, tavųjų minčių begalybėj.


Mes nemirštam, tik kūnai užgęsta,
O gyvenam vaikų tąsoje,
Juk juose atsispindi, kas buvo,
O kas bus, tai tik mūsų dėka.


Aš gyvensiu tavy, net man mirus.
Visa šita lengviau bus ištvert...