Kaip gera jausti tą mažą stebūklėlį,
Tą mažą daigelį augantį many.
Kiek jausmų, džiaugsmų, svajų sudėta į laukimo dieną,
Atplaukiančią su lapų kritimu.

Vaikeli mažas Tu esi many, augi ir neleidi man suklupti.
Dėl Tavęs galiu, kad ir vandeniu pavirsti,
Dėl Tavęs nuskinsiu saulę debesų,
Dėl Tavęs pavogsiu žvaigždę šviesią,
Tik ateik, nes laukiamas esi.

Čia mamos rankelės Tave glostys ir myluos,
O tėvelio rankos - saugos, neišduos.