Užsimerkusi paliečiu tyrą dangų, kiek jame minkštučių debesų.
Užsimerkusi regiu kalvas ir klonius, aš sklendžiu, tvirtais sparnais pamoju.
Užsimerkusi galiu lietų prisišaukti, o jei labai trūksta - saulės šilumos.
Visos mano dienos stebūklingos, nes jose esi tik Tu.
Su Tavim mes kuriam naują stebūklėlį, kurį mes pavadinsim Angelų VAIKU.