Žmonėms vertėtų patylėti, nes tylos kalba daug iškalbingesnė už tūkstančius nereikšmingų, beprasmių žodžių...

Kas be paklaustų kas man svarbiausia - aš atsakyčiau,  jog mano šeima ir mano dukra. Be Jos, jau mūsų neįsivaizduoju, su Ja man rytai šviesesni, kavos gurkšnis saldesnis, maistas skanesnis, meilė karštesnė...
Be Jos slinktų dienos, pašėlusios, neramios, o dabar viskas Jai ir pagal Ją. Kiekviena diena naujas potyris, naujas jausmas, nauja pamoka...Su Ja iš naujo išgyvenam, tai kas buvo pamiršta sena. Su Ja iš naujo tapom vaikais ir nerūpestingai mylim dienas. Ir nesvarbu kas būtų, dabar yra dabar ir tai neapsakomai nuostabu...