Pavargau nuo veidmainių veidų,
Pavargau nuo nešiojamų kaukių.
Ar negali būt žemėj šviesu?
Ir gyvenimas eitų su saule.


Gal gyventi kitaip ir nemoka,
Nuo apgaulės kupinų delnų.
Ar negalima jų nusiplauti?
Ir tikėti, jog viskas gerai.


Man be galo skaudu,
Dėl tų melo, apgaulės akių.
Bet tikiu, kad ateis
Palaiminga, vilties kupina tiesos valanda,
Ir gyvensim visi be kaukių...