Man gera būti pačiai su savim,
Kai tylą gaubia paukščių čiulbesys,
Kai širdyje užgroja giesmę tylią.
Aš negaliu suprast ar Tu tai, ar mintis,
Bet gera - švelniai susilieti.

Man gera būti pačiai su savim,
Tyloj jaučiu kiekviena Tavo žingsnį.
Aš susilieju su Tavim, jokioj erdvėj nebuvo taip saugu.
Man gera būti su Tavim, kai šitiek galime sukurti.
Aš nieko kito negeidžiu, nenoriu...
Tik, kad tyla ši niekad nesibaigtų.