2002 - 02 - 20

Taurė, kurią laikau pilna nuodų,
Pilna skausmo, melo, išdavystės,
Pilna to ką labai myliu bet kartu ir neapkenčiu,
Pilna kančių ir vienatvės,
Pilna to skausmo, kurį širdį nešiojuos.
Ir tik dėl tavo kaltės aš noriu mirti,
Kodėl taip skaudini mane? - " juk mano meilė amžina".
Kodėl negalim dar kartą pabandyti...
Gal viskas greitai išsispręs?
Bet ne - tu palieki mane...
Užnuodyta širdis - mirtis jau čia.
Aš pridedu prie lūpų taurę šią...
Bet štai staiga atgavus sveiką protą,
Aš padedu į šalį nuodus,
Ir vėl bandau kovot už savo meilę,
Nes ši mirtis juk nieko neišspręs...