Stoviu ant šlaito, žiūriu į dangų,
Viskas, kaip niekad - berybė erdvė.
Kaip nuostabu, kai širdis vėl dainuoja,
Liejas per klonius paukščio daina.
Stoviu - įkvėpiu, šito gaivumo.
Gera kasdien auginti sparnus,
Aš susiliejus su tyra gamta,
Vėl gyvenu pilna dvasia.