Kaip gera jausti paukščio skrydį,
Jo plačią erdvę kalnuose.
Kaip gera jausti vėjo gūsį,
Besileidžiantį mano plaukuose.
Man gera jaust savy tiek daug jausmų,
 Tiek daug emocijų ir skausmo.
Man gera būti paprastu žmogum,
Kuriam jau nebebaisios jokios audros.
Nes aš tikiu, kad kiekviena srovė,
Man duos jėgų atgimt iš naujo.