2011 - 02 - 23
Kaip gera pabusti ryte ir gerti ryto gaivą. Kaip gera jaust meilę ir gauti jos atgal. Maži dalykai man tokie pats svarbūs, kaip ir dideli, gal netgi svarbesni už didelius, dabar gaunu daug, nes išmokau mylėti ne tik save bet ir gyvenimą. Aš myliu žmones, kad ir kokie jie būtų, aš myliu netgi žiemą, kuri senai pabodo. Aš myliu viską kas mane supa, nes tai kas aplinkui duoda man tiek pat meilės.
Kaip gera žinoti, kad kažkam esi reikalinga, kaip gera jausti, kad gali pasiguosti. Kiek daug minčių, kvapų ir svajonių, supa, liuliuoja, žadina kas rytą.
Dabar aš esu savimi, kaip gera žinoti, kad tokia labiausiai patinku, kaip gera neslėpti veido po netikrumo kauke, kaip gera vėl atgimti, nuo šiol aš vėl esu aš...
2011 - 02 - 21
Sėdėjau ant upės kranto, valgiau vanilinius ledus.
Dangum avelės plaukė, o pievoj dūzgė bitinai.
Aš bėgau paskui bėrą žirgą, užuodžiau kvapą jo...
Ledai senai ištirpo, bet man visai nerūpi,
Kai šelmį "bėrą žirgą" aš suvaldžiau nūnai.
Dabar jaučiuos stipri, nebijanti pavojų.
Likimą - "bėrą žirgą" aš vikriai pakinkiau.
Nuo šiol tvirtai važiuosiu gyvenimo taku, o baisios audros taps man, kelrodžiu - tikslių veiksmų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą