Ir vėl, kaip vakar aš pažvelgiu pro langą.
Širdis suvirpa, kaip senais laikais.
Kodėl jausmai ir vėl prabyla, kai jų nenori vėl pajust?
Lange aš pamatau tą patį veidą, kuris iš liūdesio kaskart niūrus.
Kodėl, kaip vakar, šiandien niekas nesikeičia?
Ir norisi numirti, vienišai be kenčiančių veidų.