2011 m. vasario 23 d., trečiadienis

Virtuvė

Makaronų apkepas su boloneses padažu

Viename tinklaraštyje rastas ir jau pora sykių išbandytas receptukas. Puikus variantas, kai norisi greitai kažką pagaminti vakarienei ir kartu, kad tai būtų skanu.
 
Jums reikės:
* 500g. makaronų (kiekis priklauso nuo valgytojų būrio)
* 200g. sūrio (kuo daugiau, tuo žymiai skaniau)
* 3 kiaušinių
* 100g. grietinės (plius, minus)

Boloneses padažui:
* 300g. faršo (kiekį galima reguliuoti ir naudojam faršą kokį tik mėgstam)
* 1 - 2 morkytės
* 1 didelis svogūnas
* 2sk. česnako
* 2v. š. originalaus pomidorų padažo
* 0,5st. vandens
* mėgstamų prieskonių ir druskos pagal skonį

Svogūną supjaustome stambokai, susmulkiname česnaką, apkepame, gerai įkaitintame aliejuje. Stambiai sutarkuotą morką, taip pat apkepame, dedame faršą. Tada į puse stiklinės vandens dedame du valgomus šaukštus pomidorų padažo, išmaišome ir pilame į keptuvę. Viską troškiname tol, kol morkos suminkštės ir šiek tiek nugaruos vanduo, apie 10min., aš visada palieku daugiau padažiuko, kad apkepas nebūtų per sausas. Dedame mėgstamų prieskoniu (naudoju aitriasias paprikas, bazilikus, pipirus, prieskonius mėsai ir troškiniams) ir druskos.
Kol troškinasi daržovės su faršu, išsiverdame makaronus. Troškinį sumaišome su išvirtais makaronais ir dedame į paruoštą kepimo indą, pateptą riebalais (aš netepu, nes troškinukas pats iš savęs jau riebokas). Padažiukui, grietinę išplakame su kiaušiniais ir užpilame ant apkepo (į padažiuką aš visuomet dar dedu krapu ir prieskonių padažams). Galiausiai gausiai užbarstome tarkuotu sūriu ir kepame įkaitintoje orkaitėje apie 20min.
Skanaus!!!






 

2011 m. vasario 21 d., pirmadienis

be pavadinimo


 2011 - 02 - 23


Kaip gera pabusti ryte ir gerti ryto gaivą. Kaip gera jaust meilę ir gauti jos atgal. Maži dalykai man tokie pats svarbūs, kaip ir dideli, gal netgi svarbesni už didelius, dabar gaunu daug, nes išmokau mylėti ne tik save bet ir gyvenimą. Aš myliu žmones, kad ir kokie jie būtų, aš myliu netgi žiemą, kuri senai pabodo. Aš myliu viską kas mane supa, nes tai kas aplinkui duoda man tiek pat meilės.
Kaip gera žinoti, kad kažkam esi reikalinga, kaip gera jausti, kad gali pasiguosti. Kiek daug minčių, kvapų ir svajonių, supa, liuliuoja, žadina kas rytą.
Dabar aš esu savimi, kaip gera žinoti, kad tokia labiausiai patinku, kaip gera neslėpti veido po netikrumo kauke, kaip gera vėl atgimti, nuo šiol aš vėl esu aš...




2011 - 02 - 21

Sėdėjau ant upės kranto, valgiau vanilinius ledus.
Dangum avelės plaukė, o pievoj dūzgė bitinai.
Aš bėgau paskui bėrą žirgą, užuodžiau kvapą jo...
Ledai senai ištirpo, bet man visai nerūpi,
Kai šelmį "bėrą žirgą" aš suvaldžiau nūnai.
Dabar jaučiuos stipri, nebijanti pavojų.
Likimą - "bėrą žirgą" aš vikriai pakinkiau.
Nuo šiol tvirtai važiuosiu gyvenimo taku, o baisios audros taps man, kelrodžiu -  tikslių veiksmų.

Tau...

Te mūsų namuose, vien meilė gyvena, nes šidgėlos ir taip aplink apstu.
Aš be Tavęs, kaip medis be šešėlio,
Kaip obelis be savo obuolių.
Man be Tavęs diena beprasmė bėga, 
Kai Tu šalia spalvotai gyvenu!


Leiskit man...

Liūdna, kai žiūri į tylą, kuri veria širdį degina mane,
Lai tai būna sapnas, tik minties būtybė, kuri tikiu vis vien paliks mane.

Man nereikia Rūmų, aukso,
Aš tik noriu būti laisvu žmogumi, kad visoms mintims būtų lemta išsipildyt ir nedraustų niekas joms laisvai plevent.
Leiskit man gyventi, nors įkvėpti oro, man dabar jo trūksta, kaip gaivaus vandens.
Leiskit išsilaisvint iš minčių kankynės,
Leiskit būti paprastu žmogum ... 
Juk nesu aš vergas, o laisva būtybė,
Leiskit man gyventi atvira širdim.

2011 m. vasario 17 d., ketvirtadienis

Kelionės

Beveik tris metus gyvenau Švedijoje. Nuostabi šalis, šilti ir draugiški žmonės, pasakiška gamta. Kada nors dar ten nuvažiuosiu, bet tik kaip turistė...















Jau niekada nepamiršiu to užburiančio gamtos grožio, tik ją ir teprisimenu...

2011 m. vasario 15 d., antradienis

Šeima

Tai mano Mama. Dėkoju Jai už tai, kad atsiradau šioje žemėje, už tai, kad visada buvo mano ramstis ir paguoda. Tai pats nuoširdžiausias ir geriausias žmogus žemėje.









Martynas. Žmogus - prieš kurį mano gyvenime tebuvo tuštuma, jam atsiradus įsivyravo pilnatvė ir harmonija...Jis prikėlė ir padėjo išgyventi...


Mintys (8)

Braukiu pirštu per lapą popieriaus. 
 Rašau nematomom raidėm.
O mintyse - padriki žodžiai, kuriuos garsais sunku išreikšt.
Be pabaigos mano kūryba, lyg Jūra be krantų, tokia plati.
Šiandien pabaigsiu vieną mintį, o ryt rašysiu viską nuo pradžių...
Aš nepaliausiu piešti, kaip bangomis keliauja laivas, nes tuo kuo aš tapau yra Viltis.
O visa kita mano blaivios mintys, kurių nuo šiol aš nežadu slapstyt...

2011 - 02 - 16

Galvoju, kad man kartais reiktų pailsėt nuo savęs...Kodėl privalau būti tokia, kaip visi, man patinka elgtis taip kaip noriu. Kai noriu bėgu basa, kai noriu būnu rimta. Aš ir taip per ilgai buvau įsprausta į rėmus, dabar leidžiu sau gyvent...Kartais galiu būt kvaila, kartais maža, bet man tai patinka, o kam netinka tai jau ne mano problema. Noriu mėgautis ryto gaiva, tai ir darau, noriu dainuoti - dainuoju. Man viskas įdomu, kaip skleidžiasi žiedai, kodėl leidžiasi saulė, ką galvoja žvėrys, kur baigiasi upė... Pagalvosit kvaila, nes jau suaugusi ir vis dar domiuosi viskuo, kaip vaikas, na ir kas jei man įdomu, aš juk neteisiu žmonių už jų pasirinkimus, kiekvienas renkasi savo laisvę, savo likimą, savo gyvenimo kelią ir kiekviena gyvenimo pamoka, tai tik dar vienas įrašas į mūsų "knygelę", tą kurią skaitys mūsų ateitis...


2011 - 02 - 17     


Kaip gūdžiame miške pasiklydus, mintis palikus mirčiai,
Aš supratau kokia vieniša esu,
Kaip sunku pritapti pasaulyje, kuriame esi svetima siela.
Man sunku daryti laimingus žmones, kai jie savanaudiškais tikslais siekia tik vieno - pasitenkinti, net nesiruošdami duoti kažko gero atgal.
Aš pavargau būti niekas, nes aš esu aš, kad ir keista bet verta būti laiminga...

Dora



Čia bus talpinami mano šuns nuotykiai. Taigi, Dora, greitai jai bus 3metukai bet išdaigų iškrečia lyg būtų 3mėnesiai. Mūsų šaunuolė, kad ir kartais nusikalsta, negali ilgai pykti, žvilgsnis nugali pykti, o kiauliškas pakriūksėjimas kartais priverčia ašaroti iš juoko. Bobučių džiaugsmas, nes kasdien nė vienas žmogus nepraeina nenusišypsojęs. Be jos nebegalėčiau, nes ji buvo STARTAS mano gyvenimo pokyčiams...

Drugelio gimimas

Sveiki visi,

Šis blogas gimė po ilgų apmąstymų ir paskatinimų jį rašyti. Jame bus kaupiamos visos mano mintys ir pamąstymai apie gyvenimą ir su juo susijusius veiksnius. Taip pat pristatysiu savo šeimą, karts nuo karto pasidalinsiu virtuviniu gyvenimu. Bet dažniau jame bus mano kūryba.


Tikiuosi blogo lankytojai bus nuoširdūs, nes keiksmažodžiai ir visi kiti neigiami komentarai bus automatiškai ištrinti.
Su pagarba Jurgita