Kai nukris mano žvaigždė, susitiksiu su ja kitame gyvenime.
Nepaliauju tikėti ir viliuosi, jog saulės ten nemažiau.
Pamatysiu visus, ko esu netekus ir išsiilgus.
Nebijau aš mirties, nes tai žvakės liepsna - manajai užgesus, degs kita.
Dar anksti - apie tai tik pagalvoju, o dabar aš laiminga, kupina noro būti kažkam reikalinga.
Kada nors ateis diena, kai uždegsiu Danguj žvaigždelę ir nebebaisu bus palikti man Pasaulį marga, nes jame vis tiek liks dalis manęs ir Tavęs.