2011 m. kovo 31 d., ketvirtadienis

Dėl Tavęs galiu nukristi į bedugnę,
Ir numirčiau aš laiminga be skausmų.
Dėl Tavęs išgerčiau nuodų,
Ir galvočiau jog tai pats skaniausias vynas.
Dėl Tavęs aukotis galiu, nes Tu tiek davei, jog jaučiuosi skolinga.


Su Tavim noriu dangų siekt, nes Tavy galingas paukštis gyvena.
Be Tavęs aš būčiau niekas ir nuvysčiau nors ir laistytų mane.
Dėl Tavęs aukoju viską, nes dabar jaučiu, jog gyvenu tik viena širdimi.
Su Tavim kiekvienas rytas man auksinis ir nuo šiol tikiu, kad jis ne bus kitoks.
Stengsiuosi, kad visa ką žadėjau būtų ne tik žodžiai, bet veiksmai.
Leisk man tai įrodyt ir tikėki manimi.

2011 m. kovo 23 d., trečiadienis

Gyvenimas sukurtas iš jausmų, kiekvienas juos mes išgyvename skirtingai,
Nelengva būna tam, kuris nemoka jų suprast, ir blaškosi ieškojimų platybėse,
Aš suprantu, kad būt žmogum ne taip jau lengva,
Bet būti juo juk taip prasminga, stebuklinga,
Neleiskim griaut, statykim tiltus,
Juk turim jį tik vieną, ne gimsim antrą kart,
Lai tiek kiek skirta, praleiskim prasmingai,
O negandos, kaip bangos, užgrūdins asmenybes.
 "Mažyti, gležnas ir trapus daigeli, vadinamas ŽMOGUM! O kaip, tave apsaugoti, apginti, išauginti?..."
Justinas Marcinkevičius

2011 m. kovo 16 d., trečiadienis

Niekad nenorėčiau pabusti iš šiandieninio sapno. Jame tiek daug visko: laimės, gėrio, begalinės meilės, kad prabudus realiai supranti, jog nieko neturi. Laiminga ir turtinga esu tik sapne, kurį aš vadinu savo GYVENIMU.

2011 m. kovo 14 d., pirmadienis

Kokia vaiski šviesa aplinkui,
Nėra net liūdesio greta,
Palikim nerimą ir skausmą,
Užverkim jiems duris...
Aš myliu šį pasaulį,
Nes jame aistra gyvena.
Mylint vieną širdį,
Jungiasi abi...
Apkabins mane Tavo mielos akys,
Ir nuskęsiu aš jose.
Bet negelbėk manęs!
Noriu skęsti, nes myliu tą žvilgsnį,
Myliu tą aistrą, kaip audrą.
Lai nuskęsiu laiminga, negelbėk manęs...


Žmogaus silpnumas pasireiškia, išliejus pyktį ant kitų, nes tik taip jis bando apsisaugot nuo stipriųjų.


2011 m. kovo 10 d., ketvirtadienis

Paslaptingas pasaulis, kuriame gyvenu...
Pilnas svajonių, Drugelio skrydžio.
Akimirkos ekstazė, tokia karšta, jog kartais net sunku ją suvaldyti.
Pasaulis mano paslaptingas, ir juo dalintis aš neketinu,
Kas liko tyra, tas tik mano.
Apie ką svajoju, tik tai aš žinau.
Svajų šių mano niekas nepalies, netgi niekingi žodžiai šios laimės nesugriaus.
O saulės mano danguje, jau niekam užtemdyt nepavyks, 
Ir jei nors lis, tai su vaivorykštės šviesa.
Pasaulis mano niekad neužges...


2011 m. kovo 8 d., antradienis

Pavasaris

Pasaulis nuostabus, tik pažiūrėk pro langą.
Saulutė šypsos pro medžius ir skleidžiasi ant rytmečio rasos,
Tik pažiūrėk kokia kvapni gaiva, ant šito seno lapo,
Nors ir kokia sena bet vis dėl to kvapni.
Gamta jau bunda ir kviečia mus į lauką,
Basi mes bėgsim susilieti su žeme,
Paukštelių čiulbesio klausysime kas rytą,
Ir džiaugsimės naujai prašvitusia pavasario diena.

Su KOVO 8-aja, Mielos Moterys!!!


2011 m. kovo 4 d., penktadienis

Gyvenu dabar tokioj būsenoj, kad ją sunku nupasakoti. Tai džiaugiuosi, tai verkiu... Lydi mane visokie išbandymai, neturiu laiko nei sau, nei artimiems žmonėms. Aš nebeturiu laiko net miegui, nes kiekviena sekunde man įtempta, nes kiekvienas žingsnis - tai galvojimas. Aš nepaliauju tikėti, kad viskas susitvarkys, nes tik tikėjimas duoda stiprybės.
Pagaliau penktadienis gal nors šiek tiek įkvėpsiu gryno oro, pasigėrėsiu rytmečiu, išgersiu savo mėgstamos arbatos ir moteriškai paplepėsiu su mama. Ech, kaip jos pasiilgau seniai nemačiau...
Gerai, kad turiu palaikymą iš šalies, nes kitaip sudusčiau, dideliausias AČIŪ MANO BRANGIAUSIAM. Nesuprantu iš kur pas mane tiek yra jėgų, nesuprantu, kaip Jis nepalūžta... Aš tikiu, kad mes ištversim šį mums mestą išbandymą ir galėsim džiaugtis, savo kuriamais mažais stebūklėliais....
Koks trapus gyvenimas supranti tik tada, kai mirtis tau paliečia pečius...

2011 m. kovo 2 d., trečiadienis

Meduolinis tortas brolio gimtadieniui

Kepiau pirmą kartą savo gyvenime tortą ir sakyčiau visai pavyko, tik nėra galutinio rezultato, kaip atrodo tortinėje.

Lakštams reikės:
  • 2st. miltų
  • 3 kiaušiniai
  • 0,5st. džemo
  • 1st. cukraus (aš dėjau mažiau)
  • 1st. pieno
  • 0,5st. aliejaus
  • vanilinio cukraus (dėjau kokius 4 šaukštelius arbatinius)
  • 1a.š. cinamono
  • 1a.š. sodos
  • 1a.š. kakavos
Kremui:
  • 500g. mėgstamos varškės
  • 1st. cukraus (vėl dėjau mažiau, čia priklauso nuo to kokie esat saldžiamėgiai)
  • vanilinio cukraus (dėjau valgomą šaukštą)
  • 200ml. grietinėlės
  • 4 v.š. želatinos
  • marmeladinių saldainių (juos keičiau stambokai maltais migdolais)
Visus tešlai skirtus produktus sudėjau į dubenį ir išmaišiau. Iškepiau meduolį vidutinio karštumo orkaitėje apie 45min.
Kol meduolis kepė, pasigaminau kremą. Varškę gerai išsukau su cukrumi, grietine ir vaniliniu cukrumi. Želatiną pasiruošiau, kaip nurodyta ant pakuotės, supyliau į kremą ir viską gerai išplakiau, įmaišiau migdolus. Kas naudos saldainius juos prieš tai susmulkinkite.
Iškepusį meduolį perpjaukite į tris paplotėlius, šaukštu dėjau storą sluoksnį varškės kremo masės, išlyginau, ir vėl dėjau paplotį, ir vėl tepiau kremu, uždenkite paskutiniuoju paplotėliu. Viršų apliejau tirpintu šokoladu ir pabarščiau migdolais. Dedame šaltai, tortas skaniausias po dviejų parų.
Skanaus!!!!


Šaltinis "Darbštuolės" žurnalas





 

2002 - 02 - 20

Taurė, kurią laikau pilna nuodų,
Pilna skausmo, melo, išdavystės,
Pilna to ką labai myliu bet kartu ir neapkenčiu,
Pilna kančių ir vienatvės,
Pilna to skausmo, kurį širdį nešiojuos.
Ir tik dėl tavo kaltės aš noriu mirti,
Kodėl taip skaudini mane? - " juk mano meilė amžina".
Kodėl negalim dar kartą pabandyti...
Gal viskas greitai išsispręs?
Bet ne - tu palieki mane...
Užnuodyta širdis - mirtis jau čia.
Aš pridedu prie lūpų taurę šią...
Bet štai staiga atgavus sveiką protą,
Aš padedu į šalį nuodus,
Ir vėl bandau kovot už savo meilę,
Nes ši mirtis juk nieko neišspręs...