2011 m. gegužės 30 d., pirmadienis

Nešu stiprybę ant savo pečių, kaip paukštis padangėj margas, sklendžiu,
Man nieko nereikia, tik laimės trupučio, kuria su Tavim dalinuos.
Nešu aš palaimą, kaip lengviausią naštą, jei visa taip būtų lengva, kaip tai -
Aš visą gyvenimą neščiau tą džiaugsmą, kad džiaugtumeisi sykiu.
Man nieko netrūksta, aš pati turtingiausia, nes visa ką turim, tai Mūsų dviejų.
Palikim kas liūdna, nėra skausmui vietos, lai visa kas pikta, palieka blogiesiems,
Ir net nemėginkim gręžiotis atgal.
Dabar esam dviese ir daug stipresni, Mes eisim, kaip ėjom tvirčiausiu keliu,
Palikdami viską, kas spjaudos blogiu.
Prabudus ryte, Myliu ryto gaivą...
Prabudus ryte, geriu saulės spindulius... 
Prabudus ryte, žvelgiu Tau į akis ir tikiu, kad ryt mane pažadins ta pati Laimė.

2011 m. gegužės 26 d., ketvirtadienis

2010 - 01 - 18 Kūrybos

Žmogaus gyvenimas dešimtmečiais suskirstytas,
Tai trumpas laikas keistis, mokytis ir augt.
Su laiko tėkme turi suspėti ir nieko nepakeisi, jei likt norėsi ilgėliau.
Viena vaikystė, paauglystė tėra mums duota, neišnaudotas laikas kaukia ilgesio balsu.
Tik kai suaugi supranti, ko netekai, ką palikai, ko neišmokai, o sugrąžinti laiko niekas nepadės.
Jaunystė baigės, išauš ir vėl brandus rytojus, seni darbai sugrįžti šauks.
Vaikystės sapnas liks, kaip rūkas kloniuos, bet gera nors sapnuos į ją sugrįšt...

2011 m. gegužės 25 d., trečiadienis

Kelionė po didžiosios MŪSŲ ŠVENTĖS Nida - Pervalka ir truputėlis Jūros





Užsimerkusi paliečiu tyrą dangų, kiek jame minkštučių debesų.
Užsimerkusi regiu kalvas ir klonius, aš sklendžiu, tvirtais sparnais pamoju.
Užsimerkusi galiu lietų prisišaukti, o jei labai trūksta - saulės šilumos.
Visos mano dienos stebūklingos, nes jose esi tik Tu.
Su Tavim mes kuriam naują stebūklėlį, kurį mes pavadinsim Angelų VAIKU.

2011 m. gegužės 9 d., pirmadienis

Nugrioviau rūmus, kad pastatyčiau pilį,
Kurioje galėtume gyvent iš naujo, laimės vedami.
Jau niekas kitas nesugriaus šios laimės, nes mes kartu per daug tikri.
Ir visa kita, kas mus nuolat supa - tai mudu supanti jėga.

Lai juodos bangos daužo mūsų pilį,
Lai baisios vėtros ūbauja kieme.
Aš nieko nebijosiu, aš tvirtai tikėsiu,
Kad visa tai iškęsim mes.
Kad po nakties atėjęs rytas, atneš tik saulėtas dienas.