Liūdna, kai žiūri į tylą, kuri veria širdį degina mane,
Lai tai būna sapnas, tik minties būtybė, kuri tikiu vis vien paliks mane.
Man nereikia Rūmų, aukso,
Aš tik noriu būti laisvu žmogumi, kad visoms mintims būtų lemta išsipildyt ir nedraustų niekas joms laisvai plevent.
Leiskit man gyventi, nors įkvėpti oro, man dabar jo trūksta, kaip gaivaus vandens.
Leiskit išsilaisvint iš minčių kankynės,
Leiskit būti paprastu žmogum ...
Juk nesu aš vergas, o laisva būtybė,
Leiskit man gyventi atvira širdim.
Lai tai būna sapnas, tik minties būtybė, kuri tikiu vis vien paliks mane.
Man nereikia Rūmų, aukso,
Aš tik noriu būti laisvu žmogumi, kad visoms mintims būtų lemta išsipildyt ir nedraustų niekas joms laisvai plevent.
Leiskit man gyventi, nors įkvėpti oro, man dabar jo trūksta, kaip gaivaus vandens.
Leiskit išsilaisvint iš minčių kankynės,
Leiskit būti paprastu žmogum ...
Juk nesu aš vergas, o laisva būtybė,
Leiskit man gyventi atvira širdim.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą