Negaliu nusiplauti ašarų,
Jos įsigėrė giliai veide.
Ach, kodėl visos bėdos tik mano?
Gal paimsi dalelę ir Tu?

Visos dienos patapo vienodos,
Juodos, nykios be saulės šviesos.
Naktimis aš šaukiuosi pagalbos,
Gal atklys Geradaris tamsoj.

Bet tikiu stebuklu!
Vieną dieną tikrai jis ateis,
Ir dalelę visų tų kančių,
Jis prigirdis Tamsos vandenyne.

Pavargau nuo veidmainių veidų,
Pavargau nuo nešiojamų kaukių.
Ar negali būt žemėj šviesu?
Ir gyvenimas eitų su saule.


Gal gyventi kitaip ir nemoka,
Nuo apgaulės kupinų delnų.
Ar negalima jų nusiplauti?
Ir tikėti, jog viskas gerai.


Man be galo skaudu,
Dėl tų melo, apgaulės akių.
Bet tikiu, kad ateis
Palaiminga, vilties kupina tiesos valanda,
Ir gyvensim visi be kaukių...

Lopšinė "Tau Mažyte"

Jau saulutė tyliai leidžias,
Mėnuo matos debesy.
Greit ateis saldus miegelis,
Pasakaitę paskaitys.


Priedainis: Miega, miega mūs vaikelis
Visiškai ramus,
Nes ji žino, kad tėvelis
Ją apsaugos nuo baubų.


Ir ramiai miegos vaikelis,
Baltam sniego patale,
Nebijos nakties pabaisų,
Nes jos tėtis bus šalia.



Priedainis: Miega, miega mūs vaikelis
Visiškai ramus,
Nes ji žino, kad tėvelis
Ją apsaugos nuo baubų.


Lai saldus, skanus sapnelis
Žadina rytais tave,
Kad naujiems mažiems darbeliams
Būtų nuotaika gera.



Priedainis: Miega, miega mūs vaikelis
Visiškai ramus,
Nes ji žino, kad tėvelis
Ją apsaugos nuo baubų.

Dukružei...

Tu atėjai su lapų kritimu, iš ilgesio ir liūdesio į šviesą,
Tu atėjai ir meile apdalinus mūsų sielas, nušvietei rudenio dangų nauja viltim,
Nuo šiol tik dėl Tavęs skaitysim dieną, o naktys taps mums paprastu laiku.
Tu atėjai per ūkanotą pievą, mažom, basom kojelėm nupiešei spalvas,
Dabar tikiu, kad laimė visgi būti dviese, ko pasekoj Mes tapom trikampiu.
Jau niekad nieks neskaudins Mūsų sielų, nuo šiol stiprybė vienys Mus,
 Jei piktos šmėklos brausis pro Mūsų sienas, Mes jas išvysim Meilės dulkėmis.
Tu Mūsų visas turtas ir paguoda, o visa kita bus, kaip bus...

Karusėlė ant kūdikio lovelės

  Aš myliu rudenį, myliu lapų šnaresį tylų,Aš myliu šį rydenį dar stipriau, nes tai naujo kelio pradžia. Kaip gera galvoti, kad šitiek daug iškentėjus galima iš naujo kvėpuoti gyvenimu, galima iš naujo išmokti duoti tai, ką gauni atgal. Myliu visa kas supa šiandien mano pasaulį, nes tik su meile ir šypsena visa einasi milijonus kartų sklandžiau.
  Rodos tik vakar žengiau pirmuosius žingsnius mokyklos slenksčiu, o šį rytą pabudau ir supratau, kad visa tai buvo taip senai, kad tai lieka lyg sapnas. Nuo šios dienos prasideda dar vienas etapas, smagus ir mielas etapas. Aš suaugau ir tai ką gavau duosiu kitiems, duosiu tam, kuris bus toks pats bejėgis, kokia buvau aš prieš daugelį metų. 
  Jau metus laiko įsimyliu rytmečius iš naujo, nes tai mano ir Drugelio rytai su saules trupinėliu, su garuojančia kava, o nuo šiol greitu laiku, mažas saulės spindulėlis taps realiu, kuriuo džiaugsimės kartu su Drugeliu. Ir tie rytai, taps dar stebuklingesni, nes tik dėl jų verta buvo iškęsti visa, kas vyko prieš tai...

Kaip norisi kartais pakilti ir skristi, kai daužos iš skausmo širdis,
Kaip lengva prarasti tikėjimą ir viltį, ir noris sudegt užmaršty,
Jausmai atviri bet niekas nenori, tos laimės krislelio paliesti.
Atleidžiu aš sau už visa kas jau senai nebe sugrąžinama.
Ir šoku žemyn nuo aukščiausios viršūnės, kaip paukštis puolęs miriop.
Lai sudega visa, o aš tik paliksiu atsminty.