Taip, namuose ji sulaukdavo daug svečių, bet tai buvo laiko ir išbandymų patikrinti žmonės. Jos namai buvo, tik Sofijos pasaulis, kuriame ji pasislėpdavo po dienos praleistos atsiduodama darbui. Kavinukė atvirkščiai, pritraukdavo daug ir su įvairiomis istorijomis žmonių, kam "skaudėdavo" širdį nuo jausmų blaškymosi, ar nesitverdami džiaugsmu, visi besąlygiškai galėdavo užeiti ir šnekėti, lieti emocija, tuo ši kavinukė ir traukė lankytojus, joje galima be apsimetinėjimo ir kaukių būti žmogumi, tokiu kokiu esi iš tikrųjų, su visomis emocijomis ir rūpesčiais. Sofija ne tik su kiekvienu sveikindavosi bet ir šnekėdavosi, leisdavo išsilieti, o su nuolatiniu jau daug metų čia besilankančiu senuku Liudviku Sofija ramiomis minutėmis, kai lankytojai jau būdavo aprimę, galėdavo atsipūsti ir tiesiog patylėti, tyla tarp jų daug iškalbingesnė, nei ištarti žodžiai.
Sofija prisėda prie Liudviko ir nė nereikia kalbėtis, tyla tampa ypatinga. Jai patinka jo žili plaukai, kiekviena raukšlelė kaktoje, visiškai nudėvėta lazdelė bet turinti pačią tikriausią gyvenimo istoriją. Skrybėlė ir paslaptinga užrašų knyga, kurios jis niekad nepaleidžia iš rankų. Tai vienintelis lankytojas, kuris visuomet ateina pirmas ir išeina paskutinis, bet jis netrukdo, be jo jau būtų ne tas. Sofija jį vadina savo seneliu, išminčiumi ir sielos atgaiva. Jis visuomet laukiamas Sofijos namuose ir namiškiai jį myli, tačiau jis nuolankiai dėkodamas už kvietimą, te atsako, kad jam jau užtenka ir to, kad leidžiama sėdėti kavinukėje nuo ryto iki vakaro.
Liudvikas - klientas ne kaip visi, jis nepliurpia apie savo gyvenimą, nors tikrai turėtų ką papasakoti, o Sofija net ne drįsta, net negalvoja, jo apie tai klausinėti. Ji jaučia jam pagarbą ir nuolankumą.
Sofija žino kiekvieno kliento ar draugo istoriją iki kaulelio smegenų, žino lūkesčius, viltis, džiaugsmus ir vargus. Jai atsiveria kiekvienas, ji su didžiausiu atsidavimu ir nuoširdumu išklauso kiekvieną, nes taip ji gali bent kažkiek prisidėti, pagelbėti ar bent paguosti. O Liudvikas kitoks ir jai to pakanka, jai pakanka jo tylaus buvimo šalia. Jis ne kartą yra sakęs, kad jo amžiuje, jo ankstesnės nuodėmės jau atleistos, o tai kas įvyks ateityje tik nuopelnas už praeitį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą