Aš prigludus prie žemės, išbučiuosiu jai kojas,
Kad gimiau moterim ir galiu tęst gyvenimą per savo palikimą.
Ačiū motinai, kuri davė gyvenimą, ačiū tėčiui už meilės rankas.
Kas būtų, jei jųjų nebūtų, tik bekraštė skylė erdvėje.
Aš už viską dėkoju, žemai galvą lenkiu ,
Ir už visa kas bloga atleidimo meldžiau.
Už bemieges naktis, iš vagotas raukšles,
Visa šita dabar jau reiks man pačiai išgyvent.
Ačiū tėte ir mama, kad man leidot gyvent,
Nes gyvenimu savo jums neleisiu užgest.