Kad ir koks kartais atrodytų beviltiškas gyvenimas, aš vis dėl to jam dėkinga. Dėkinga, kad gyvenu šiuo laikotarpiu, kad dar spėjau pagyvent ir tais laikais, kai nebuvo jokių naujovių, dabar galėsiu tuos prisiminimus neštis į ateitį. Šiandien aš dėkinga daug kam ir už daug ką. Vertinu kiekvieną man mestą iššūkį, kaip kasdieninę pamoką ar patirtį, augu ir bręstu kiekvieną akimirką ir tai darau tam, kad ateityje galėčiau rodyti teisingą kelią savo kūnui ir kraujui.
Man nereikia turtų, laiminga jaučiuosi su žmonėmis kuriuos myliu, tai jau yra mano didžiausias turtas, ir kiek įmanoma dažniau stengiuosi tai parodyti, nes praradimai verčia susimąstyti, kad gali nespėti pasakyti, kokie jie visi brangūs ir mylimi, o žmogui juk to ir tereikia, tik šilto žodžio ar apkabinimo.